<Žirnis>>

Kažkada buvo princas, kuris norėjo ištekėti už princesės ；, tačiau ji turėtų būti tikra princesė. Jis keliavo po visą pasaulį, kad surastų ，, bet niekur negalėjo gauti to, ko norėjo. Buvo pakankamai princesių ，, tačiau buvo sunku sužinoti, ar jie buvo tikri. Visada buvo kažkas, kas nebuvo tokia, kokia turėtų būti. Taigi jis vėl grįžo namo ir buvo liūdnas ，, nes jis būtų labai norėjęs turėti tikrą princesę.

Vieną vakarą kilo baisi audra ； ； Buvo griaustinis ir žaibas ，, o lietaus liejosi torrentams. Staiga prie miesto vartų buvo išgirstas beldimas ，, o senasis karalius nuėjo jį atidaryti.

Tai buvo princesė, išsiskyrusi priešais vartus. Bet ， Geras maloningas！ Kokio žvilgsnio lietus ir vėjas privertė ją pažvelgti. Vanduo nubėgo nuo jos plaukų ir drabužių. Ir vis dėlto ji pasakė, kad yra tikra princesė.

„Na ， netrukus sužinosime, kad ，“, - pagalvojo senoji karalienė. Bet ji nieko nesakė ， ， pateko į lovos kambarį. čiužiniai.

Dėl to princesė turėjo gulėti visą naktį. Ryte jos paklausė, kaip ji miegojo.

„O, labai blogai！“, - sakė ji. „Aš vos visą naktį užmerkiau akis. Dangus žino tik tai, kas buvo lovoje ，, bet aš gulėjau ant kažko kieto ，, kad būčiau juoda ir mėlyna visame kūne. Tai siaubinga！ “

Dabar jie žinojo, kad ji yra tikra princesė, nes jautė žirnį tiesiai per dvidešimt čiužinių ir dvidešimt lovų.

Niekas, išskyrus tikrą princesę, negalėjo būti tokia jautri.

Taigi princas pasiėmė ją už savo žmoną ，, kol jis žinojo, kad turi tikrą princesę ；, o žirnis buvo įdėtas į muziejų ，, kur jis vis dar gali būti matomas ，, jei niekas jo nepavogė.

Ten yra tikra istorija.